Baigiantis trečiajai Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimo kadencijai, jos pirmininkė Asta Pakarklytė ir tarybos narys Rimvydas Laužikas apžvelgė, ką nuveikė per ketverius metus, kokių klausimų nepavyko išspręsti ir kokį darbų tęstinumą perduoda ketvirtajai tarybos kadencijai.Pokalbyje jie aptarė biurokratijos ir kūrybos santykį, ekspertų atrankos ir viešinimo pokyčius, sustiprintą stipendijų priemonę. Daug dėmesio skyrė biudžeto iššūkiams, strateginiam finansavimui, Regioninėms kultūros taryboms, nevyriausybinio sektoriaus situacijai ir bendradarbiavimui su kultūros bendruomene. Jie taip pat kalbėjo apie pokyčius tarybos viduje – nuo administracijos procesų iki atnaujintos paraiškų teikimo sistemos.„Stipendijos buvo silpniausia grandis, kurią reikėjo stiprinti, dėl to jose ir vyko didžiausias veiksmas“, – apibendrino Asta Pakarklytė. Jai pritarė ir Rimvydas Laužikas minėdamas, kad labai svarbi tarybos judėjimo kryptis „buvo nuo institucijos link individo, nes kultūrą kuria žmogus“. Su jais kalbėjosi Karolina Bagdonė.